Gyvensenos medicina yra įrodymais pagrįstos medicinos šaka, taikanti visišką gyvenimo būdo pakeitimą, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, socialinę paramą ir aplinkos poveikį, kaip būdą išvengti, gydyti ir sustabdyti lėtinių ligų progresavimą bei šalinti jų esmines priežastis.

Gyvensenos medicinos praktika yra skirta padėti asmeniui, šeimai ar bendruomenei pakeisti ydingą gyvenimo būdą sveiku, įskaitant žalingų įpročių atsisakymą, tokių kaip rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas, žalojančią nesubalansuotą mitybą, nepakankamą fizinį aktyvumą, ir įtvirtinti tuos pokyčius.

Gyvenimo būdas – postsovietinėje kultūroje glūdintys ir dažnai darnos stokojančioje šeimoje formuojami elgesio, mitybos ir bendravimo įgūdžiai ir normos – sąlygoja tiek asmens, tiek visos tautos sveikatą. Sveikatą žalojančių įpročių pakeitimas tausojančiais yra esminė sąlyga, įgalinanti darnų sveikatos apsaugos ir ligų prevencijos funkcionavimą.

Lėtinės neinfekcinės ligos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, plaučių ligos ir II-ojo tipo diabetas, yra vyraujančios mirties priežastys visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 80 proc. ankstyvųjų mirties atvejų nuo šių ligų galima išvengti pakeitus gyvenseną. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienais metais ne tik didėja susirgusiųjų šiomis ligomis skaičius, bet ir pacientų amžius jaunėja. Siekiant suvaldyti su gyvensena susijusių neinfekcinių ligų, ypač širdies ir kraujagyslių ligų pandemiją (nuo šių ligų miršta kas antras Lietuvos gyventojas), mes siūlome peržiūrėti visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros institucijų funkcijas, integruojant į jas gyvensenos medicinos specialistus, pasitelkti švietimą, bendruomenes, savitarpio, socialinę ir psichologinę pagalbą.

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad lėtinių neinfekcinių ligų priežastys glūdi ydingoje gyvensenoje. Akivaizdu, kad simptomų gydymas vaistais ir chirurginėmis intervencijomis yra labai brangus ir mažai lemia sergančiųjų gyvenimo kokybę bei trukmę, nes nepašalina ligų priežasčių. Todėl mes, akademinė biomedicinos mokslų srities profesinė draugija, sieksime sveikatos apsaugos sistemoje įdiegti naują, moksliniais tyrimais pagrįstą, gyvensenos medicinos praktiką, kuri padėtų suvaldyti lėtinių ligų pandemiją.

Esant tokiam lėtinių ligų paplitimui mums reikia gydymo, ne tik prevencijos. Todėl natūralu, kad didėja kvalifikuotų gyvensenos medicinos (GM) specialistų poreikis. Norėdami pasiekti rezultatų gyvensenos medicinos specialistai turi tapti sveikatos apsaugos sistemos dalimi, patys dirbti su asmenimis bei bendradarbiauti su bendruomenėmis, privačiu sektoriumi bei nevyriausybinėmis organizacijomis. Gyvensenos medicinos specialistas – tai gyvenimo būdo vadybininkas ar asmeninis konsultantas, gebantis motyvuoti, organizuoti reikiamą pagalbą, sudaryti mitybos, fizinio aktyvumo planus, jei reikia, pasitelkti specialistus ar psichologinę pagalbą. Gyvensenos medicina – tai ne prevencija, tai ir sunkių ligonių gydymas, radikaliai keičiant jų gyvenseną, dirbant komandoje su gydytojais. Kuo sunkesnė žmogaus būklė, tuo radikalesnių pokyčių reikia norint pasveikti. Nors dar neturime specialistų, tačiau netolimoje ateityje kalbėsime ir apie klinikinę gyvensenos mediciną. GM specialistas, dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, švietimo sistemoje, bendruomenėje ar privačioje konsultacinėje praktikoje privalo turėti kompetencijų įžvelgti asmens sveikatą žalojančius įpročius, esant būtinybei, pasitelkdamas gydytoją, kvalifikuotai atlikti asmens sveikatos rizikos vertinimą, konsultuoti elgsenos keitimo, mitybos, fizinio aktyvumo klausimais, jei būtina – pasitelkti fizinio aktyvumo specialistą, dietologą ar psichologą, sudaryti pokyčių planus, bendradarbiauti su šeima, bendruomene ar socialiniais partneriais, stebėti pokyčių eigą, padėti fiksuoti naujus, sveikatą tausojančius įgūdžius, motyvuoti ir įgalinti pacientą tapti aktyviu partneriu, gebančiu prisiimti atsakomybę už savo elgesį, o kartu ir sveikatą.
Gyvensenos medicina gali būti priskiriama visuomenės sveikatos sričiai arba klinikinės medicinos sričiai. Dažniausiai abi sritys integruojamos. Realioje praktikoje gyvensenos medicinos specialistas dirba komandoje kartu su šeimos gydytoju ar specialistu, kuris atsakingas už paciento sveikatos būklės stebėseną ir vertinimą bei vaistų dozavimą. Moksliniai tyrimai rodo, kad rezultatui pasiekti individualus darbas turėtų būti derinamas su grupinėmis (6–10 žmonių) sesijomis.

GM, kaip visuomenės sveikatos disciplina, sutelkia dėmesį į visišką gyvenimo būdo pakeitimą per edukaciją, įskaitant mitybą, fizinį aktyvumą, streso valdymą, socialinę paramą ir aplinkos poveikius. Tokią praktiką vykdo kvalifikuotas GM specialistas, ne būtinai gydytojas, dirbantis pagal poreikį komandoje su diatetiku, fizinio aktyvumo specialistu, reabilitologu ar psichologu. Gydytojas pasitelkiamas tuo atveju, kai pacientas turi diagnozuotų sveikatos sutrikimų ar GM specialistas įtaria jų buvimą.

GM, kaip klinikinės medicinos praktika, sutelkia dėmesį į visišką gyvenimo būdo pakeitimą, derinant jį su medikamentiniu, chirurginiu ar kitu gydymu. Tokią praktiką vykdo gydytojas, turintis kvalifikaciją gyvensenos medicinos srityje (baigęs specialius mokymus ir išlaikęs kvalifikacinius egzaminus), komandoje su GM specialistu ir, pagal poreikį, diatetiku, fizinio aktyvumo specialistu, reabilitologu ar psichologu.  
Moksliškai pagrįsta gyvensenos medicina (MPGM) yra multidisciplininė veikla, kai sveikatos apsaugos specialistai turi dirbti kartu su kitais sveikatos srities profesionalais, verslu ir viešųjų paslaugų teikėjais.

  1. Gydytojai, ypač šeimos gydytojo institucija, turi skatinti gyvensenos pokyčių intervencijas pacientams, kurių ligų priežastys susiję su sveikatą žalojančiu gyvenimo būdu ar įpročiais, įskaitant sveikatą žalojančią mitybą. Gydytojai, siekiantys dirbti GM srityje, turi patys tapti sveikatą tausojančio gyvenimo būdo praktikais.
  2. Sveikatos srities specialistai, įskaitant, bet neapsiribojant gyvensenos konsultantais, slaugytojais, visuomenės sveikatos specialistais, dietetikais, psichologais, fizinio aktyvumo ir reabilitacijos specialistais, turi dirbti kartu, motyvuodami žmones keisti gyvenimo būdą. Padėti praktiškai įgyvendinti pokyčius ir stebėti rezultatus.
  3. Viešųjų paslaugų teikėjai ir verslas: švietimo sistema, visuomenės sveikatos biurai ir savivaldybės, reabilitacijos įstaigos, sporto klubai, sveikatingumo ir SPA centrai, sanatorijos, bendruomenių centrai ir klubai turi skatinti sveikatą tausojantį gyvenimo būdą, padėti asmeniui keisti gyvenseną ir suvaldyti sveikatą žalojančius įpročius.
Go to top